Marketingo tipų skirtumai

Atsižvelgiant į produktų rūšį, marketingo veikla skirstoma į 3 tipus;

1) plataus vartojimo produktų marketingą;

2) gamybos produktų marketingą;

3) paslaugų marketingą.

Marketingo tipų skirtumai:

1) skirtingi konkurencingumo nustatymo metodai;

2) skirtingi rinkos tyrimų metodai;

3) skirtingi produkto pozicionavimo metodai;

4) skirtingas klientų elgesys;

5) skirtinga pirkimo motyvacija;

6) skirtinga kainodaros poltika;

7) skirtingos komunikavimo priėmonės;

8) skirtingos marketingo strategijos.

GAMYBOS PRODUKTŲ MARKETINGAS

Gamybos produktų marketingo požymiai:

1) gaminant produktus, orientuojamasi į konkretų vartotoją. Tam reikalingas tiesioginių sąntykių su pirkėju užmezgimas, sutariant iš anksto dėl produkto gamybos ir pristatymo sąlygų. Kontaktai su pirkėju prasideda prasideda iki produktų gamybos, jo sugalvojimo ir techninių-ekonominių parametrų projektavimo stadijoje.

2) priimant sprendimą pirkti dalyvauna keletas asmenų, įskaitant vadovaujančius darbuotojus;

3) produktai-tai dažniausiai unikalūs įrangimai

4) marketingo procesas gamybos įmonėse praktiškai praeina ttuos pačius etapus (rinkos tyrimai, įdėjos suformulavimas, produkto projektavimas, gamyba, komercializacijos procesas, serijinė gamyba, pardavimo kanalų suderinimas, popardaviminis aptarnavimas ir grįžtamasis ryšys su klientu);

5) gamintojas gamins tiek produktų, kiek jam užsakyta, t.y. užsakymų portfelis formuojamas iš anksto;

6) gamintojas stengiasi parduoti produktus didelėmis partijomis dideliems pirkėjams;

7) naudojama didelių partijų nuolaidų sistema;

8)

Gamybos produktų galimybė “atnešti pinigus” (taupant bei didinant pajamas)ir dirbti be gedimų turi būti pademonstruota.

Reikia žinoto kliento ekonominius prioritetus ir mokėti prie jų prisiderinti.

MASINIO VARTOJIMO PRODUKTŲ MARKETINGAS

Plataus vartojimo produktų marketingo požymiai:

1) nėra gamybos proceso, t.y. produkto sukūrimo nuo įdėjos ir projektavimo iki pagaminimo;

2) priimant sprendimą pirkti paprastai dalyvauna vienas asmuo;

3) prekyba neturi galimybės pakeisti produkto kokybės, kadangi jo negamina;

4) skirstomas į didmeninės ir mažmeninė prekybos marketingą. Didmeninės prekybos tikslas dideles produktų partijas susmulkinti į mažesnes partijas.

5) prekybos marketingo užduotis yra pateikti produktą klientui reikiamos vertės, kuri yra sukuriama gamybos proceso metu ir pasiūlyti paslaugas, sukuriančias papildomą produkto vertę;

Paslaugų marketingas

Paslaugų marketingo požymiai:

1) paslaugos yra nematerialios;

2) pasalugų sukūrimo ir naudojimo procesas yra nepertraukiamas;

3) paslaugos nevienalytės, t.y. gali keisti kokybę;

4) paslaugas neįmanoma sandėliuoti, ir greitai “genda’;

5) prekyba neturi galimybės pakeisti produkto kokybės, kadangi jo negamina, todėl produkto papildoma vertė sukuriama paslaugų pagalba;

MARKETINGO KOMPLEKSO PARINKIMAS

Marketingas suskaidomas į smulkesnius elementus, kurie vadinami marketingo instrumentais. Marketingo planavimo metu, atitinkamai sugrupavus marketingo instrumentus pagal esama situaciją rinkoje, sudaromas marketingo kompleksas kiekvienai veiklos krypčiai.

Iš daugelio egzistuojančių variantų išrenkamas labiausiai tinkamas marketingo įrankų klasifikatorius.

MARKETINGO KOMPLEKSAS 6P+1S
	1. Produktai (Product)
	2. Kainodara (Price)
	3. Pardavimo kanalai (Place)
	4. Reklama (Promotion)
	5.Visuomenės nuomonė
	6. Žmonės (vidiniai ir partnerių resursai)
	7.Servisas (Service)

MARKETINGO SPRENDIMŲ PRIĖMIMO ETAPAI
	1.Informacijos rinkimas ir tyrimai
	2.Išvadų sudarymas
	3.Marketingo plano sudarymas
	4.Marketingo plano vykdymas
	5.Marketingo plano vykdymo kontrolė
	6. Marketingo plano gerinimas

VERSLO VALDYMO SISTEMŲ DIEGIMO PASLAUGŲ PAAIŠKINIMAS

Diagnozavimas

Pagrindinis etapo rezultatas – dabartinės būsenos apžvalga susidedanti iš įmonės tikslų dokumento, projekto apimties ir vizijos dokumento bei investicijų atsipirkimo analizės. Dažnai šie darbai yra daromi, kaip analizės etapo dalis.

Analizė
Pagrindinis etapo rezultatas – reikalavimų sistemai specifikacija, paremta įmonės tikslais ir informacijos poreikiais. Šiame etape apibrėžiama projekto apimtis ir kalendorinis grafikas. Pagrindiniai šios stadijos tikslai yra šie:

· ištirti būsimų sistemos naudotojų poreikius;
· nustatyti tikslus, kurių siekiama diegiant ekonominę informacinę sistemą;
· transformuoti tikslus į programų sistemos reikalavimus;
· nustatyti finansinius, trukmės, techninius ir kitus projekto apribojimus;
· inicijuoti tolimesnius projekto darbus.

Projektavimas

Pagrindinis etapo rezultatas – reikalavimų transformavimas į projektinius sprendimus. Šiame etape siekiama šių pagrindinių tikslų:

· nustatyti visas kuriamosios programų sistemos vykdomas funkcijas ir jų tarpusavio sąryšius;
· nustatyti, iš kokių sudėtinių dalių turi būti sudaryta kuriamoji sistema ir pasiūlyti tas dalis jungiantį konstrukcijos santykį;
· nustatyti, kokie duomenys bus apdorojami su kuriama programų sistema ir pasiūlyti, kaip tie duomenys turi būti gaunami, organizuojami ir saugomi;
· pasiūlyti išorines sąsajas (interfeisus) ir jų realizavimo būdus;
· eksploatacinių dokumentų projektavimas;
· diegimo ir vartotojų apmokymo planavimas.
Projektavimo etape nustatomas tipinės ekonominės sistemos funkcijų atitikimas vartotojo apskaitos reikalavimams, projektuojami parametrai, konfigūruojantys tipinę sistemą, projektuojami tipinės sistemos pakeitimai, būtini papildymai, ryšiai su egzistuojančiomis ar egzistuosiančiomis kitomis informacinėmis sistemomis. Projektavimo rezultatai įforminami projekto dokumentų pavidalu.

Programavimas

Programavimas – šių sprendimų realizavimas ir testai. Rezultatas – pritaikyta įmonės reikmėms programinė įranga. Šioje stadijoje atliekama:

-· realizuojami projektiniai sprendimai tipinės sistemos pakeitimams ir papildymams;
- vykdomi programavimo, derinimo ir autonominio testavimo darbai;
-· sujungiamos visos sistemos komponentės, patikrinamas sujungimo korektiškumas;
-· patikrinama, ar visi techninės užduoties reikalavimai yra įgyvendinti, pašalinami techninės užduoties reikalavimų pažeidimai;
-· ruošiama eksploatavimo dokumentacija;
-· pasirengiama diegimo darbams.

Diegimas

Diegimas - jau pritaikytos programos bandomoji eksploatacija ir diegimas (pirminių duomenų įvedimas, parametrų nustatymas ir t.t.). Rezultatas – įmonės tikslus atspindinti ir realiai veikianti programinė įranga. Šio etapo metu vykdomas:

-· sistemos instaliavimas darbo vietose ir konfigūravimas;
-· vartotojų apmokymas;
-· reikalingų duomenų įvedimas ir kaupimas duomenų bazėse;
-· bandomoji eksploatacija;
-· klaidų šalinimas;
-· eksploatavimo taisyklių tobulinimas.

Eksploatacija ir autorinė priežiūra

Šioje stadijoje sistema yra naudojama. Mes siūlome savo pagalbą eksploatuojant, aptarnaujant, prižiūrint ir administruojant sistemą. Taip pat taisome eksploatacijos metu pastebėtas klaidas ir trūkumus. Vykdomi sistemos priežiūros darbai aptariami sistemos metinės priežiūros sutartyje. Į programinės įrangos metinę priežiūrą įeina:

-· programinių pakeitimų ar patobulinimų, susijusių su programinės įrangos klaidų ar netikslumų ištaisymu, nemokamas pateikimas užsakovui;
-· naujos programos versijos;
-· konsultacijos telefonu, faksu ar elektroniniu paštu (e-mail);
-· parama darbo vietoje.

Esamos situacijos analizėS ETAPAS

Konsultantų uždavinys yra padėti klientams sėkmingai reorganizuoti ir automatizuoti procesus verslo valdymo sistemos pagalba. Verslo valdymo sistemos projektavimas prasideda nuo esamos situacijos įmonėje analizės. Pirmame etape atliekamais nformacinis auditas, kurio metu yra aprašomas verslo modelis “Kaip yra dabar”.

Antrąjame etape modelis “Kaip yra dabar” atvaizduojamas grafiškai, kad jį vienodai suprastų klientas, verslo analitikai ir informacinių technologijų specialistai. Tokiu būdu sukuriama vieninga faktų kalba.

Šiame etape procesai reorganizuojami ir patobulinami. Atlikus procesų patobulinimą, 3 etape sukuriamas modelis “Kaip turi būti” . Taip sudaromas sisteminis projektas. Sisteminio projekto pagrindu yra atliekamas verslo valdymo sistemos projektavimas.

Tam, kad sutaupyti lėšas ir laiką, parenkama sistemos tipinių modulių konfigūracija, kuri adaptuojama ir konfigūruojama pagal kliento veiklos specifiką.

Įmonės esamos situcijos “kaip yra dabar” analizė

1. Kliento poreikių analizė

2. Įmonės struktūros ir etatų topologinis tyrimas.

3. Funkcijų paskirstymas tarp padalinių ir darbuotojų.

4. Naudojamų automatizavimo priemonių nustatymas.

5. Funkcinių kiekvieno padalinio ir funkcinių ryšių tarp padalinių nustatymas.

6. Informacinių srautų tarp padalinių scheminis atvaizdavimas.

7. Išorinių informacijos šaltinių nustatymas.

8. Informacinių sistemų atitikimo verslo procesams nustatymas, funkcinių neatitikimų išaiškinimas;

9. Strateginių tikslų ir vystymosi perspektyvos apibrėžimas.

10. Pirminiai reikalavimai būsimai sistemai:

· Sistemos funkcionalumas;

· Reagavimo laikas į užklausimus;

· Duomenų pralaidumas;

· Reikiamas saugumas;

· Adaptavimo į pasikeitimuus galimybės;

· Tinklo topologija;

· Aparatinės įrangos konfiguravimas;

Apdorojami gauti rezultatai ir sukuriama esamos situacijos nuotrauka - veiklos modelis “Kaip yra dabar”

1. Įmonės ir procesų struktūra

2. Nustato, kokie procesai neautomatizuoti

3. Padalinių saveika

4. Sužinome ką ir kaip daro padaliniai-sisteminė analizė

5. Kokios technologijos naudojamos įmonėje

6. Nustatomos klaidos ir siauros vietos (padės paruošti rekomendacijas gerinimui)

7. Nustatoma procesų sąveika, nauji informacijos srautai

modelio “kaip yra dabar” grafinis atvaizdavimas ir pasiūlymų modeliui gerinti pateikimas

1. Grafiškai atvaizduojamas modelis “kaip yra dabar.

2. Suformuojami pasiūlymai ir rekomendacijos situacijai gerinti.

3. Kaip sumažinti veiklos kaštus.

4. Kaip sumažinti laiko sąnaudas.

5. Kaip panaikinti funkcijų dubliavimą ir prieštaravimą.

6. Kaip panaikinti “niekieno” funkcijas.

7. Kaip reorganizuoti verslo procesus.

8. Verslo procesų permąstymas.

9. Rekomendacijos, kaip greitai pašalinti didžiausias informacijos valdymo problemas .

Modelio “Kaip turi būti” sudarymas. Sisteminio projekto paruošimas

Grafiškai padarius pakeitimus modelyje “Kaip yra dabar” gaunams modelis “Kaip turi būti” . Tai yra pirminis informacinės sistemos projektas Integruoja perspektyvius įmonės vadovybės, ekspertų, sistemos analitikų pasiūlymus ir padeda suformuoti naują informacinės sistemos (racionalių sprendimų) modelio viziją.

Abu modeliai “Kaip yra dabar” ir “Kaip turi būti” sudaro struktūrinę-funkcinę informacinės sistemos schemą. Jame matomas laukiamas gerinimo rezultatas.

Sisteminio projekto paruošimas duoda atsakymą, ką turi daryti naujai sukurta informacinė sistema.

Aprašomi visi sistemos reikalavimai

1. Sistemos architektūra;

2. Sistemos funkcijos;

3. Funjkcijų paskirstymas tarp aparatinės ir programinės dalies;

4. Aptariami interfeisai ir paskirstomos funkcijos tarp žmogaus ir sistemos;

5. Nustatomos darbuotojų “rolės’ ir dokumentų paskirstymas pagal pareigybes;

6. Nustatomi reikalavimai programiniai įrangai ir aparatiniams resursams;

7. Technologiniai pakeitimai;

8. Siūlomi sistemos programiniai moduliai;

9. Sudaromas detalus laiko, resursų ir kaštų planas.