MARKETINGO
PLANO VYKDYMO KONTROLĖS METODIKA
Norint pasiekti
numatytus tikslus, būtina periodiškai atlikti marketingo plano
vykdymo kontrolę. Tam tikslui marketingo skyrius naudoja marketingo
programų įvertinimo ir kontrolės sistemą. Kad kontrolė
būtų efektyvi, marketingo informacinėje sistemoje turi būti
sukaupti duomenys, reikalingi individualių užduočių
kontrolei.
Kontrolės
sistemos užduotis-greitai aptikti valdymo klaidas ir padėti jas
ištaisyti.
Kad planų
kontrolę būtų galima atlikti efektingiau, pardavimo planai ir
užduotys turi būti sudaryti pagal vienodus pavyzdžius.
Marketingo plano vykdymo kontrolė naudojama
šių tipų:
1.Pardavimo ir
pelningumo rezultatų analizė
(mėnesinių, ketvirtinių ir metinių pardavimo planų
vykdymo). Kontrolė pagal finansinius pardavimo rezultatus atliekama
detaliai išanalizuojant pardavimų veiklos rezultatus, tikslu
įvertinti pasirinktos strategijos teisingumą, palyginti realius
rezultatus su planuojamaisiais. Pelningumo kontrolė būtina, norint atlikti faktiškojo pelningumo
apskaičiavimus pagal prekes, rinkos segmentus, prekių pateikimo
kanalus. Tai marketingo
kontrolės būdas, kurio tikslas nustatyti realaus ir planuoto
pardavimo masto neatitikimo priežastis pagal pardavimo teritorijas.
2.Marketingo programų efektyvumo
kontrolė (nustatant kurios marketingo išlaidos efektyvios,
kurios neefektyvios). Atliekamas objektyvus įvertinimas, ar vykdomos
programos pasiekia nustatytus tikslus. Marketingo programų kontrolė
atliekama lyginant realius veiksmus su užplanuotais veiksmais ir laukiamais
rezultatais numatytame periode.
Reklamos
efektyvumo kontrolės–tikslas įvertinti reklamos poveikį
pardavimo mastui.
Pardavimų
skatinimo efektyvumas įvertinamas pagal šiuos rodiklius:
-po
produktų demonstravimo ir parodos atėjusių naujų
pirkėjų skaičius;
-apyvartos
padidėjimas pradėjus taikyti kuponus;
-pateiktų
kuponų skaičius procentais;
-pardavimo
masto prieš skatinimą, skatinimo metu ir po jo palyginimas;
-vartotojų
apklausa, kurios metu išsiaiškinama, kiek vartotojų parisimena
skatinimą, ką jie mano apie jį, kokią įtaka jis daro
jų pasirinkimui.
Populiarinimo efektyvumas įvertinamas įvertinamas šiais metodais:
-nustatant žmonių, kuriuos pasiekė
pranešimas, skaičių;
-apklausiant žmones, ir išsiaiškinant kaip
populiarinimas pakeitė jų nuomonę apie produktą ir
mūsų įmonę.
3.Kaštų analizė.
Įmonės kaštai, palyginus juos su konkurentų kaštais,
yra svarbus strateginės padėties rodiklis. Kad įmonė
sėkmingai konkuruotų, jos kaštai turi būti to paties lygio
kaip ir varžovų. Tam, kad kaštus palyginti su konkurentų
kaštais, pasitelkiama veiklos kaštų grandinė, apimanti
visas veiklos rūšis.
4.Kokybės nuostolių
fiksavimas ir matavimas. Kokybės gerinimo tikslai ir
planai yra sudėtinė marketingo plano dalis. Kokybės gerinimo
planuose turėtų būti numatytos priemonės
didžiausių kokybės nuostolių atžvilgiu, nes šie
nuostoliai įtakoja marketingo plano
įvykdymo rezultatus.
Jei pastebima, kad plano
vykdymas nukrypsta nuo nustatytų standartų, surandamos nukrypimo
prežastys. Atliekami koregavimo veiksmai, neatitikimams pašalinti.
Tam tikslui naudojamos įvairios trumpalaikės marketingo strategijos.
Jei šis poveikis neveiksmingas, gali prireikti keisti tikslus ir koreguoti
marketingo planą.
Jei plano įvykdymas atitinka standartus, tai
sėkmingi rezultatai panaudojami ateinančio planuojamo laikotarpio
tikslams nustatyti.
Norint pasiekti
numatytus tikslus, būtina periodiškai atlikti marketingo plano
vykdymo kontrolę. Tam tikslui marketingo skyrius naudoja marketingo
programų įvertinimo ir kontrolės sistemą. Kad kontrolė
būtų efektyvi, marketingo informacinėje sistemoje turi būti
sukaupti duomenys, reikalingi individualių užduočių
kontrolei.
Kontrolės
sistemos užduotis-greitai aptikti valdymo klaidas ir padėti jas
ištaisyti. Kad planų kontrolę būtų galima atlikti
efektingiau, pardavimo planai ir užduotys turi būti sudaryti pagal
vienodus pavyzdžius. Pardavimo planų ir užduočių
šablonus paruošia marketingo vadybininkai.
Marketingo
plano vykdymo kontrolė naudojama šių tipų:
-mėnesinių, ketvirtinių ir metinių
pardavimo planų vykdymo;
-pelningumo;
-marketingo programų efektyvumo.
Finansinės
kontrolės tikslas-palyginti realius rezultatus su
planuojamaisiais. Mėnesinių pardavimo planų vykdymo
kontrolė padeda įsitikinti, kad pardavimo planai įvykdyti.
Mėnesinių planų vykdymo kontrolė atliekama metodais:
pardavimo masto analizė, marketingo išlaidų ir pardavimo masto
santykio analizė.
Pelningumo kontrolė būtina, norint atlikti
faktiškojo pelningumo apskaičiavimus pagal prekes, rinkos segmentus,
prekių pateikimo kanalus. Finansinė įverinimo lentelė
pavyzdys pateiktas priede A.
Finansinė duomenų analizė leidžia
susidaryti objektyvų vaizdą apie ekonominę įmonės
būklę. Tačiau realiai sužinoma tik operatyvinė
padėtis konkrečiu momentu.
Pardavimo masto
kontrolė remiasi pardavimo masto dinamikos analize ir
mikroanalize. Pardavimo masto dinamikos analizei imami statistiniai duomenys.
Remiantis statistiniais duomenimis nustatoma atskirų veiksnių
įtaka pardavimo mastui.
Veiksnių įtakos pardavimų mastui nustatymo
būdas:
Pavyzdžiui
, per pirmąjį ketvirtį planuojama parduoti 4000 vnt. pekių.
Prekės kaina–
Dėl mažesnės prekės kainos pardavimo
mastas sumažėjo 6000 lt arba 37,5 %.
(10-8)x3000=6000 Lt arba 6000 =37,5 %
16 000
Dėl to, kad parduota mažiau prekių,
pardavimo mastas sumažėjo 10
10x(4000-3000) = 10 000 Lt 10 000
= 62,5 %
16 000
Išvada: du trečdalius pardavimo masto
sumažėjimo lėmė mažesnis parduotų prekių
kiekis ir trečdalį-mažesnė prekės kaina.
Pardavimo masto
analizė pagal regionus. Tai marketingo kontrolės būdas, kurio tikslas nustatyti
realaus ir planuoto pardavimo masto neatitikimo priežastis pagal pardavimo
teritorijas.
2 lentelė
|
1 regionas |
2 regionas |
3 regionas |
Planuota parduoti per ketvirtį |
1500 vnt. |
500 vnt. |
2000 vnt. |
Parduota per
ketvirtį |
1400 vnt. |
525 vnt. |
1075 vnt. |
Plano
įvykdymas |
-7% |
+5% |
-46% |
Išvados |
|
Sėkmingos
akcijos |
Atsirado konkurentas,
prekiaujantis ta pačia produkcija |
Pardavimų
efektyvumo kontrolę sudaro pardavimo skyriaus
darbuotojų darbo efektyvumo įvertinimas, reklamos efektyvumo
įvertinimas, pardavimo skatinimo efektyvumo įvertinimas.
Pardavimo skyriaus darbuotojo efektyvumas
įvertinamas remiantis tokiais rodikliais:
-per dieną tenkantis skambučių ir
vizitų skaičius vienam pardavimo agentui,
-veiklos pelno dalis tenkanti vienam telefono
skambučiui;
-užsakymų skaičius, tenkantis šimtui telefono
skambučių ir numatytam vizitų skaičiui;
-naujų klientų skaičius per
atitinkamą laikotarpį;
-prarastų klientų skaičius per
atitinkamą laikotarpį.
Marketingo
programų efektyvumą įvertinimas naudojamas
atsižvelgiant į vartotojų psicholigiją, integravimosi
į rinką organizavimą, tikslią rinkos informaciją,
veiksmų efektyvumą.
Marketingo programų efektyvumui įvertinti
taikoma balinė vertinimo sistema. Balų suma parodo marketingo
programos efektyvumo lygį. Programų efektyvumo įvertinimo metodika
pateikta priede B.
Marketingo
išlaidų ir pardavimo masto santykio analizė
vykdoma , atliekant metinių planų vykdymo kontrolę. Būtina
patikrinti, ar įmonė neišleidžia per daug
lėšų savo tikslams pasiekti bei planams įgyvendinti.
1 grafikas. Reklamos išlaidų / pardavimo masto
santykio kitimo dinamikos grafikas
MARKETINGO PROGRAMŲ EFEKTYVUMO ĮVERTINIMO METODIKA
Balai |
Klausimai |
|
VARTOTOJŲ PSICHOLOGIJA |
|
1.Ar teisingai
suprantama rinkos poreikių tenkinimo svarba |
0 |
1.1. Marketologai svarsto, kaip parduoti produktą
visiems vartotojams, neatsižvelgint į rinkos poreikius. |
1 |
1.2. Marketologai siekia aptarnauti didelę
dalį rinkos , taikydami vieną marketingo programą. |
2 |
1.3. Marketologai siekia aptarnauti tikslines rinkas,
siekdami maksimalaus pelno. |
|
2. Ar
marketologai rengia skirtingus marketingo planus atskiriems rinkos segmentams |
0 |
2.1. Ne |
1 |
2.2. Kartais |
2 |
2.3. Dažnai |
|
3. Ar
marketologai gerai žino situaciją rinkoje, sudarydami strateginius
ir taktinius marketingo planus |
0 |
3.1. Ne. Marketologai dirba tik su esamais vertotojai. |
1 |
3.2. Kartais marketologai neblogai žino
situaciją rinkoje, tačiau daugiausia pastangų skiria darbui su
esamai klientais. |
2 |
3.3.Dažnai marketologai gerai žino
situaciją rinkoje ir daug pastangų skiria naujų klientų
paieškai |
|
INTEGRAVIMASIS Į RINKĄ |
|
4. Ar
egzistuoja integracija ir marketingo
funkcijų kontrolė. |
0 |
4.1. Nėra pardavimo ir marketingo funkcijų
integracijos, pasitaiko bereikalingų konfliktų. |
1 |
4.2. Kartais. Integracija į rinką ir
marketingo kontrolė formali |
2 |
4.3. Taip marketingo funkcijos integruotos į
pardavimo procesą. |
|
5.Ar gerai organizuotas
naujų produktų kūrimo procesas įmonėje |
0 |
5.1. Ne |
1 |
5.2. Naujų produktų kūrimo sistema
formali. |
2 |
5.3. Naujų produktų kūrimo procesas
gerai organizuotas. |
|
TIKSLI RINKOS INFORMACIJA |
|
6. Kada
paskutinį kartą buvo atlikti vartotojų poreikių,
pateikimo kanalų ir konkurentų veiklos tyrimai |
0 |
6.1. Prieš kelis metus. |
1 |
6.2. Prieš metus. |
2 |
6.3. Tyrimai atliekami nuolat. |
|
7. Ar
marketologai gerai žino rinkos potencialą, vartotojus, aptarnaujamas
teritorijas ir pateikimo lanalus |
0 |
7.1. Ne visai. |
1 |
7.2. Iš dalies |
2 |
7.3. Labai gerai |
|
8. Ar nuolat
analizuojamas marketingo išlaidų efektyvumas |
0 |
8.1. Ne |
1 |
8.2. Kartais |
2 |
8.3. Nuolat |
|
STRATEGINĖ ORIENTACIJA |
|
9. Ar
sudaromi taktiniai planai marketingo planai |
0 |
9.1. Marketingo plano nėra arba jis tik formalus. |
1 |
9.2. Sudaromi metiniai marketingo planai. |
2 |
9.3. Sudaromi strateginiai ir metiniai marketingo
planai. |
|
10. Kokia yra
esamos marketingo strategijos kokybė |
0 |
10.1. Marketingo strategija neaiški. |
1 |
10.2. Marketingo strategija parengta gerai. |
2 |
10.3. Marketingo strategija aiški, inovacinė,
parengta remiantis marketingo tyrimais |
|
11. Ar parengtos
marketingo strategijos alternatyvos, įvertinant nenumatytas atsitiktines
situacijas |
0 |
11.1. Marketingostrategijos alternatyvos neparengtos.
Tik pasikeitus situacija, ieškoma alternatyvių sprendimų. |
1 |
11.2. Marketologai stengiasi nuspėti galimas
atsitiktines situacijas. |
2 |
11.3. Rengiamos alternatyvios marketingostrategijos
galimoms atstiktinėms situacijoms. |
|
VEIKSMŲ EFEKTYVUMAS |
|
12. Kaip
funkcionuoja informacinis ryšys tarp marketingo ir kitų
įmonės padalinių ir sprendimų vykdymo organizavimo
sistema. |
0 |
12.1. Silpnai. |
1 |
12.2. Vidutiniškai |
2 |
12.3. Puikiai |
|
13. Ar
efektyviai naudojamos marketingui skirtos lėšos |
0 |
13.1. Neefektyviai |
1 |
13.2. Ne visada efektyviai |
2 |
13.3. Efektyviai |
|
14. Ar marketologai sugeba operatyviai reaguoti į
rinkos pokyčius |
0 |
14.1. Ne |
1 |
14.2. Kartais |
2 |
14.3. Taip |
Balų
suma |
|
Marketingo programų efektyvumo įvertinimas
Balai |
Marketingo programų efektyvumo
lygis |
0-5 |
Nėra
marketingo sistemos |
6-10 |
Silpna
marketingo sistema |
11-15 |
Vidutinė
marketingo sistema |
16-20 |
Gera
marketingo sistema |
21-25 |
Labai gera
marketingo sistema |
26-30 |
Pavyzdinė
marketingo sistema |
MARKETINGO PLANO ĮVERTINIMO METODIKA
1 dalis MARKETINGO APLINKOS
ĮVERTINIMAS |
|
Makroaplinka |
Atsakymai |
Demografinė 1 Kokie svarbiausi demografinai pokyčiai ir
tendencijos įmonei yra naudingi, o kokie pavojai 2. Kaip turėtų elgtis įmonė tokiu
atveju. Kokių priemonių įmonė turėtų imtis |
|
Ekonominė 1. Kokie pajamų, kainų ekonominių
priemonių ir kreditavimo pokyčiai turės įtakos
įmonės veiklai 2. Kaip turėtų elgtis įmonė tokiu
atveju. Kokių priemonių įmonė turėtų imtis |
|
Technologinė 1. Kaip pasikeitė produktų gamybos
technologijos. Kokia įmonės pozicija šių
technologijų atžvilgiu 2. Kokios naujos prekės gali būti sukurtos |
|
Politinė,
socialinė 1. Kokie įstatymai gali turėti įtakos
marketingo strategijai ir taktiniams įmonės veiksmams? 2. Koks yra visuomenės požiūris į
įmonės produktus? 3. Kokie gyvenimo būdo ir požiūrio
į vertybes pokyčiai turės įtakos įmonės
veiklai? |
|
Mikroaplinka |
|
Rinkos Kaip keičiasi rinkų dydis, geografinis
jų išsidėstymas ir pelningumas? Kokie pagrindiniai rinkos segmentai? Kokia jų
sudėtis? |
|
Vartotojai Koks vartotojų požiūris į
įmonės reputaciją, jos konkurentus, prekių ir
paslaugų kokybę, palyginti su konkurentais? Kaip įvairių rinkos segmentų vartotojai
priima sprendimus pirkti? |
|
Konkurentai Kas yra svarbiausi konkurentai? Kokia jų
strategija ir svarbiausi uždaviniai? Kokia jų užimamos rinkos
dalis? Kokios tendencijos ateityje turės įtakos
konkurencijai ir naujai prekei? |
|
Prekių
pateikimas Kokie yra
pagrindiniai prekių pateikimo kanalai? Koks prekių pateikimo kanalų potencialas ir
efektyvumas? |
|
Tiekėjai 1. Kaip organizuojamas prekių tiekimas? |
|
Marketingo
padalinys 1. Kokias priemones naudoja marketingo padalinys,
siekdamas efektyviai dirbti su atskiromis pirkėjų grupėmis,
atskiromis produktų grupėmis? |
|
2 dalis MARKETINGO STRATEGIJOS
ĮVERTINIMAS |
|
Įmonės
veiklos programa 1. Ar tiksliai įmonės veiklos programa
tinkamai orientuota į rinką? Ar ji reali? |
|
Marketingo
tikslai ir uždavinai Ar įmonės marketingo uždaviniai paremti
tikslais, kuriuos ji panaudotų, planuodama marketingą ir įvertindama
pasiektą lygį? Ar marketingo uždaviniai atitinka įmonės
galimybes? |
|
Strategija Ar pagrįsta įmonės marketingo
strategija? Ar pakankamai lėšų skiriama
iškeltiems marketingo uždaviniams įgyvendinti? Ar optimaliai paskirstytos marketingo lėšos pagal
rinkos segmentus, reklama, pardavimo skatinimas (pardavimo teritorijas,
produktų grupes)? |
|
3 dalis. MARKETINGO PADALINIO
ĮVERTINIMAS |
|
Formali
struktūra 1. Ar tinkama įmonės padalinio
struktūra? |
|
Funkcinis efektyvumas Ar tinkamai paskirstytos funkcijos , ar geri marketingo
ir pardavimo padalinių santykiai? Ar efektyviai organizuota marketingo veikla pagal
produktus? Ar sugebama planuoti ne tik pardavimo mastą, bet
ir pelną? |
|
Tarpusavio
ryšio efektyvumas 1. Ar esama marketingo, gamybos, finansų ir
kitų padalinių tarpusavio ryšio problemų? |
|
Marketingo
informacinė sistema Ar marketingo informacinė sistema teikia tikslius
ir patikimus duomenis apie rinką? Ar įmonės vadovybė, padalinių
vadovai naudojasi marketingo tyrimų duomenimis? |
|
Marketingo
planavimo sistema Ar pakankamai efektyvi marketingo planavimo sistema? Ar efektyviai dirbama prognozuojant pardavimo
mastą ir tiriant rinką? Ar pagrįstos pardavimo kvotos? |
|
Marketingo
kontrolės sistema Ar tinkamai parinkta kontrolės programa, padedanti
įvertinti įmonės veiklą? Ar analizuojamas prekių, rinkos, pateikimo
knalų pelningumas? |
|
Naujų
produktų kūrimo sistema Ar įmonė daug dėmesio skiria
idėjų generavimui, atrankai ir įgyvendinimui? Ar attliekami tyrimai ir analizė prieš
investuojnat lėšas naujiems produktams kurti? |
|
5 dalis. Marketingo rezultatų
įvertinimas |
|
Pelno
analizė Koks yra įmonės produktų grupių,
rinkų, pateikimo knalų pelningumas? Ar įmonė su savo produktais gali skverbtis
į naujus rinkos segmentus? Ar įmonei būtina didinti prekių
pardavimą atitinkamame segmente? |
|
6 dalis. Marketingo funkcijų
įvertinimas |
|
Prekės Kokie uždaviniai keliami konkrečiai
prekių asortimento grupei? Ar yra naujų produktų, kurie galėtų
papildyti asortimentą? |
|
Kaina Kokia yra kainų strategija, kokie jos nustatymo
metodai ir tikslai? Ar efektyviai įmonė naudoja kainų nuolaidas? |
|
Pateikimas Kokia yra prekių pateikimo strategija? Ar pakankamas pateikimo greitis? |
|
Reklama,
pardavimo skatinimas, populiarinimas Kokie įmonės reklamos uždavinai? Ar pakankamai lėšų skiriama reklamai? Ar efektyvi reklaminių skelbimų tematika?
Koks vartotojų požiūris į įmonės reklamą? Ar įmonė efektyviai naudoja pardavimo
skatinimo priemones? Ar gerai parengta įmonės populiarinimo
programa? |
|
Pardavimo
padalinys Kokie uždaviniai keliami įmonės
pardavimo padaliniui? Ar tinkamai specializuotas įmonės pardavimo
padal;inys (pagal produktus, rinkas)? Ar tinkamai parinkta gautų rezultatų
vertinimo metodika? Kaip galima įvertinti įmonės pardavimo
padalinio darbą, palyginti su konkurentų pardavimo padalinio
veikla? |
|
Strateginio marketingo valdymas” 68 Kotler 232
Kaštų
analizė. Įmonės kaštai, palyginus juos su
konkurentų kaštais, yra svarbus strateginės padėties
rodiklis. Kad įmonė sėkmingai konkuruotų, jos kaštai
turi būti to paties lygio kaip ir varžovų. Tam, kad kaštus
palyginti su konkurentų kaštais, pasitelkiama veiklos kaštų
grandinė, apimanti visas veiklos rūšis.
Kaštų grandinėje yra trys pagrindinės
grandys, kuriuose gali susidaryti konkuruojančių organizacijų
kaštų skirtumai. Tas grandis sudaro: tiekėjai, pati
organizacija, paskirstymo kanalų dalyviai.
Kaštų mažinimo metodai:
-derėtis su tiekėjais dėl palankesnių
kainų;
-mažinti transportavimo kaštus;
-integruotis su tiekėjais ir pradėti
kontroliuoti perkamų prekių kaštus;
-keisti produktus pigesniais;
-tobulinti procesus;
-pavesti darbus atlikti rangovams;
-tobulinti technologijas;
-sumažinti asortimentą.
Kokybės nuostoliai fiksavimas ir matavimas. Kokybės
gerinimo tikslai ir planai yra sudėtinė marketingo plano dalis.
Kokybės gerinimo planuose turėtų būti numatytos
priemonės didžiausių kokybės nuostolių atžvilgiu,
nes šie nuostoliai įtakoja marketingo plano įvykdymo rezultatus.
Norint
išmatuoti kokybės nuostolius, reikia įmonės veiklą
suskirstyti į procesus.
Įmonės procesai skirstomi į:
-pagrindinius procesus-tai veikla, apimanti produkto,
pateikiamo išoriniam klientui vieną iš etapų:
projektavimą, gamybą, pardavimą ir jo priežiūrą.
-palaikomuosius procesus-tai veikla, kuri padeda
funcionuoti pagrindiniams procesams. Palaikomieji procesai: marketingas,
logistika, įrengimų priežiūra, metrologinių
klausimų valdymas, personalo valdymas, buhalterinė apskaita.
-šalutinius
procesus-tai veikla, kuri padeda funkcionuoti tiek pagrindiniams, tiek
pagalbiniams procesams Šalutiniai procesai: ūkio klausimų
valdymas, sargybos valdymas.
Tam, kad
lengviau būtų suskaičiuoti kaštus, reikia procesus
suskaidyti į subprocesus. Popcesų ir subprocesų kaštai
palyginami su analogiškais konkurentų kaštais.
Procesas
apjungia eilę funkcijų. Jei procesas vyksta, nevykdant kurios nors
funkcijos, kenčia proceso kokybė. Tam, kad pakelti proceso
kokybę, reikia atlikti blogai vykstančių procesų matavimus
ir surasti blogai vykdomas funkcijas.
Kokybės
nuostoliai skirstomi į vidaus ir išorės nuostolius,
kurie dar skirstomi į materialinius ir nematerialinius.
Kokybės nuostolių schema
Paaiškinimas: ergonominės sąlygo s- darbo
psichofizinės sąlygos.
Išorės nematerialiniai nuostoliai-tai
būsimų pardavimo sandėrių praradimas dėl to, kad
nepatenkinami klientų poreikiai. Vidaus nematerialiniai nuostoliai
atsiranda dėl žemo darbo našumo, prarastos galimybės ir
t.t.
Materialiniai nuostoliai yra išlaidos,
atsirandančios dėl nesklandumų viduje ir išorėje.
Nuostoliai matuojami, atliekant marketingo ir finansinę analizes.
Analizuojami tiekimų vėlavimai. Tiekimų vėlavimai
fiksuojami žurnaluose.
MARKETINGO
PLANO KOREGAVIMAS
Pastoviai vykstant rinkos pokyčiams ir atsirandant
naujiems rinkos reikalavimams, tenka operatyviai koreguoti veiksmus, numatytus
marketingo plane.
Jei pastebima, kad plano
vykdymas nukrypsta nuo nustatytų standartų, surandamos nukrypimo
prežastys. Atliekami koregavimo veiksmai, neatitikimams pašalinti.
Tam tikslui naudojamos įvairios trumpalaikės marketingo strategijos.
Jei šis poveikis neveiksmingas, gali prireikti keisti tikslus ir koreguoti
marketingo planą.
Jei plano įvykdymas atitinka standartus, tai
sėkmingi rezultatai panaudojami ateinančio planuojamo laikotarpio
tikslams nustatyti.