STRATEGIJOS OPERATYVINIMO METODIKA
Pastovūs
planai - ai iš anksto priimti sprendimai, jei veikla
sėkmingai kartojasi ir panašiuose situacijose tvarkomasi iš
anksto numatytais, tais pačiais būdais. Juos sudaro politika, taisyklės,
metodikos, procedūros.
Vienkartinis
planas - detali veiksmų eiga, panaudojama tik vieną
kartą arba retai spręsti problemai, kuri neturėtų
pasikartoti.
Programa - vienkartinis
planas, aprėpiantis gana įvairių organizacinių veiklų
ratą ir nurodantis pagrindinius etapus, jų eiliškumą, ir
laiką bei padalinį, atsakingą už kiekvieno etapo
atlikimą.
Projektai - mažesnės,
atskiros programos dalys. Jie yra ribotos apimties ir turi aiškias
paskirties ir laiko direktyvas.
Sąmatos - finansinių
išteklių, skirtų konkrečioms veikloms per nustatytą laikotarpį, planas.
Jos yra programų ir orojektų sudedamųjų projektų
sudedamosios dalys, jomis remiantis tiesiogiai kontroliuojama veikla.
Strategija reikia susieti su kokybės sistema,
verslo, marketingo, biudžetiniais planais bei kitomis varomosiomis
organizacijos jėgomis.
Įmonės vertės grandinės schema
STRATEGIJOS
OPERATYVINIMAS
Operatyvinis planas (metiniai planai) - planai, kurie nurodo, ką reikia atlikti kasmet, norint
įgyvendinti organizacijos strateginius tikslus. Tai yra strategijos
įgyvendinimo šerdis. Jie tiksliai nurodo, ką reikia nuveikti
kasmet, norint įgyvendinti įmonės strateginius tikslus. Kartu
jie nurodo vadovams konkrečias kitų metų veiklos užduotis. Išdėstomos
detalės, reikalingos strategijai įgyvendinti kasdienėje
veikloje.
Marketingo plane numatoma, kas yra klientai-sprendimus
priimantys žmonės, kokiais motyvais jie naudojasi, kaip pozicionuoti
produktą jų sąmonėje, kaip su jais bendrauti. Šios
medžiagos pagrindu sudaromi operatyvūs pardavimo padalinio planai,
nurodantys kontaktų skaičių ir veiksmų terminus,
pardavimų skatinimo priemonės
ĮMONĖS
STRATEGINIŲ PLANŲ KŪRIMAS
Pagrindinė strategijos įdėja-rasti
tinkamiausią būdą, padedantį įmonei pasiekti
geriausių rezultatų. Ta įdėja turi būti aiškiai
suformuluota, kad galima būtų aprašyti veiksmus strateginiame
plane. Strateginių veiksmų tikslas-didinti įmonės
vertę.
Norint sudaryti įmonės bendrą
strateginį planą, būtina nustatyti hierarchinius strategijų
lygius.
Išskiriamos šios įmonės strategijos:
-korporacinė strategija (bendroji įmonės
arba didžioji strategija);
-biznio veiklų strategijos (prekybinės ir
gamybinės veiklos strategijos);
Bendroji įmonės strategija sujungia į
vieną logiką įvairias veiklas. Ji išreiškia visos
įmonės veiklos apimtis, tai yra rinkas ir sritis, kuriuose bus
konkuruojama. Biznio veiklos strategijos paskirtis yra įgyti
konkurencinį pranašumą savojoje veikloje.
Strateginio planas kūriamas pagal principą
“iš viršaus į apačią” sekančiais etapais:
Aukščiausiąją įmonės
strategiją suformuluoja įmonės vadovybė, dalyvaunant marketingo
skyriui. Biznio veiklos strategiją nustato veiklos vadovas, dalyvaunant
marketingo skyriui. Funkcines strategijas produktų grupėms nustato
marketingo skyrius, dalyvaunant produktų vadybininkams ir
struktūrinių padalinių vadovams (marketingo planas). Operacines
strategijas nustato struktūrinių padalinių vadovai, dalyvaunant
marketingo skyriui (biudžetinis ir personalo valdymo planai).
Marketingo skyriaus darbuotojai, išanalizavę
įmonės išorinės aplinkos jėgas ir įmonės
vidaus faktorius, atliekę palyginamąją analizę su
konkurentais, sujungia į vieną logiką visas strategijas į
bendrąjį įmonės strateginį planą.
Šioje metodikoje aprašoma stambia linija
strategijų piramidėje išrykintos įmonės veiklos dalies
strateginio plano kūrimo procesas.
Strateginis planas kuriamas 3 metų laikotarpiui,
tačiau jame aiškai suformuluotas pirmųjų metų
užduotis.
Plano pavadinimas
|
Tikslai
|
Planų sukūrimo seka ir terminai
|
1.Įmonės strateginis planas (3 metai)
|
1.Aprašyti įmonės misiją ir
viziją. 2.Nustatyti strategijas, tikslus ir užduotis. 3.Duoti kompleksinį mokslinį problemų
pagrindimą, su kuriomis įmonė gali susidurti planuojamame
periode ir jo pagrindu suplanuoti įmonės vystymosi rodiklius; 4.Sudaro pagrindus būsimam rentabilumui sukurti,
kas reikalauja paruošti specialią planų sistemą,
sukurtą projektų valdymo pagrindu. |
|
2.Veiklos krypčių verslo planai (3 metai) |
1.Platiems veiklos krypties tikslams ir strategijoms nustatyti, 2.Naujų rinkų įsisavinimo tikslai,
vykdant finansinius planus; 3.Naujų produktų sukūrimo
strateginių klausimų sprendimas, 4.Nurodyti apibendrintai veiksmų kryptį; 5.Parodyti veiklos krypties gyvybingumą
konkurencinėmis sąlygomis; 6.Pateikti bendrus duomenys apie
užduočių sprendimo kelius; 7.Nurodyti veiklos vystymo kryptį; 8.Detaliai, objektyviai, atvirai aprašyti esamą situaciją ir galimybes; 9.Sukurti pagrindą formuojant biudžetinį
ir marketingo planus; 10.Optimaliai panaudoti įmonės galimybes; 11.Padėti įgyvendinti įmonės
veiklos kontrolę, palyginant esamą situaciją su prognozėmis
ir paaiškinti skirtumus; 12.Užtikrinti įmonės išlikimą
ir pelningumą. |
|
3.Maketingo planas (1 metai) |
1.Sudaryti konkrečias veiksmų programas; 2.Detaliai aprašyti būdus ir naudojamas
priemones tikslams pasiekti; 3.Papildyti, išvystyti ir koreguoti verslo planus,
atsižvelgiant į konkrečią rinkos situaciją; 4.Įdėjas paversti į sėkmingai
funkcionuojančias programas; 5.Pateikti rinkinį valdymo sprendimų
marketingo srityje; 6.Išvengti klaidingų žingsnių; 7.Suplanuoti marketingo veiksmų finansinius
resursus; 8.Sukurti pagrindą formuojant biudžetinį
planą ir pardavimo padalinio veiksmų planus. |
|
4.Biudžetinis planas (1 metai) |
Nustatyti, su kokiais finansiniais resursais
įvykdomos užduotys |
|
5.Personalo planas (1 metams) |
Nustatyti , su kokiais žmogiškaisiais resursais
įvykdomos užduotys |
|
6.Verslo planas bankui, investicijoms gauti |
Užtikrinti investitoriui pasitikėjimą,
kad pateiktos prognozės yra
realios, o tikslai pasiekiami. |
|
Planavimo
pagrindai
1.Išsamūs marketinginiai tyrimai.
2.Geras rinkos padėties žinojimas.
3.Geras gamybos galimybių pažinimas.
4.Geras pardavimo kanalų pažinimas.
5.Geras tiekėjų ir vartotojų
pažinimas.
6.Geras kitų įmonės ypatybių
pažinimas
MARKETINGO PLANO RYŠIAI
1.Strateginiame plane nustatomi
apibendrinti įmonės strateginiai tikslai , užduotys(strateginio
planavimo sk. vadovas, gen. direktorius).
2.Žinant tikslus, atliekami
rinkos tyrimai (rinkotyros vadybininkai) ir įmonės vidinės
aplinkos tyrimai (veiklos krypčių vadovai, rinkos analitikai,
rinkodaros vadybininkai).
3.Atliekami įmonės
SWOT ir produkto SWOT analizės (veiklos krypčių vadovai ir
rinkodaros vadybininkai) ir padaropmos išvados.
4.Remiantis išvadomis,
koreguojami įmonės strateginiai tikslai (strateginio planavimo sk.
vadovas, gen. direktorius) ir sudaromi veiklos krypčių verslo planai
(veiklos krypčių vadovai).
6.Remiantis verslo planais,
kuriamos marketingo strategijos (rinkodaros vadybininkai).
7.Remiantis marketingo
strategijomis, kuriamos marketingo programos (rinkodaros vadybininkai).
8.Remiantis marketingo
programomis, sudaromas marketingo biudžetas (rinkodaros vadybininkai,
rinkodaros skyriaus vadovas).
9.Remiantis verslo ir marketingo
planais, sudaromas biudžetinis planas (ekonomistas).
10.Remiantis marketingo planu ir
biudžetiniu planu sudaromi pardavimo padalinio veiksmų planai
kiekvienam mėnesiui (pagal sukurtą šabloną).
PARDAVIMO LAIKO PASKIRSTYMO DARBUOTOJAMS METODIKOS PAVYZDYS
1. Apibrėžti
bendrą prekybininko darbo laiką.
Pvz.: 40 val. Per savaitę X
48 savaitės (4 savaitės atostogų) = 1920 valandų.
2. Paskirstyti laiką
atskiriems veiksmams.
Pvz.:
Eil.
Nr. |
Darbų
pavadinimas |
Laikas
% |
Laikas
val. Per dieną |
Laikas
val. Per savaitę |
1 |
Pasiruošimas pardavimams, komerciniai
pasiūlymai |
10 |
0,8 |
4 |
2 |
Kelionės, parkavimas, laukimas |
20 |
1,6 |
8 |
3 |
Tiesioginis pardavimas (pokalbiai telefonu,
susitikimai, kita) |
40 |
3,2 |
16 |
4 |
Ataskaitos |
10 |
0,8 |
4 |
5 |
Marketinginės informacijos rinkimas |
10 |
0,8 |
4 |
6 |
Naujos informacijos įsisavinimas |
10 |
0,8 |
4 |
|
|
|
|
|
8 |
Viso |
100 |
8 |
40 |
Vadinasi pardavimams skiriama:
1920 x 40% = 768 val. Per metus.
3. Klasifikuoti klientus pagal
perkamumą ir pelningumą.
Pvz.:
A klasės klientų yra
50
B klasės klientų yra
400
C klasės klientų yra
1000
4. Apibrėžti
vidutinę kontakto trukmę ir dažnumą kiekvienam kliento tipui.
Pvz.:
A klasės (stambiems)
klientams 60 minučių kas 2 savaites
B klasės (vidutiniams)
klientams 30 minučių kas 4 savaites
C klasės (smulkiems)
klientams 15 minučių kas 8 savaites
5. Paskaičiuoti bendrą
pokalbių laiką.
Pvz.:
A klasės klientai 50 x 60
min x 24 kartus per metus yra 1200 val.
B klasės klientai 400 x 30
min. x 12 kartų per metus yra 2400 val
C klasės klientai 1000 x 15
min. x 6 kartai per metus yra 1500 val.
Viso 5100 val.
Vadinasi pardavimo komandą
turi būti sudaryta iš: 5100/768 = 6,64 ( 7 prekybos darbuotojai).
Prekybininko darbo laiko skaičiavimas (darbo dienos
nuotrauka)
Eil.
Nr. |
Darbų
pavadinimas |
Laikas
% |
Laikas
val. Per dieną |
Laikas
val. Per savaitę |
1 |
Pasiruošimas pardavimams, komerciniai
pasiūlymai |
10 |
0,8 |
4 |
2 |
Kelionės, parkavimas, laukimas |
20 |
1,6 |
8 |
3 |
Tiesioginis pardavimas (pokalbiai telefonu,
susitikimai, kita) |
40 |
3,2 |
16 |
4 |
Ataskaitos |
10 |
0,8 |
4 |
5 |
Marketinginės informacijos rinkimas |
10 |
0,8 |
4 |
6 |
Naujos informacijos įsisavinimas |
10 |
0,8 |
4 |
|
|
|
|
|
8 |
Viso |
100 |
8 |
40 |
VIENO PREKYBININKO
PARDAVIMO LAIKO SKAIČIAVIMAS |
|
|
|
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Klientų
grupė |
Klientų
skaičius |
Prekybininko
darbo valandų skaičius per metus |
Pardavimui
skirtų valandų skaičius per metus 40% |
Vidutinė
kontaktų trukmė (min.) |
Kontaktų
dažnumas klientų tipui |
Kontaktų
skaičius per metus |
Pardavimų
laikas skirtas klientų grupei val. |
Pardavimo
valandų skaičiaus patikrinimas |
|
Stambūs |
15 |
1920 |
768 |
60 |
Kas 2 savaites |
24 |
360 |
750 |
|
Vidutiniai |
45 |
|
|
30 |
Kas 4 savaites |
12 |
270 |
||
Smulkūs |
80 |
|
|
15 |
Kas 8 savaites |
6 |
120 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PARDAVIMO KOMANDOS
APSKAIČIAVIMAS REGIONINIAME PADALINYJE |
|
|
|||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Klientų
grupė |
Klientų
skaičius |
Prekybininko
darbo valandų skaičius per metus |
Pardavimui
skirtų valandų skaičius per metus 40% |
Vidutinė
kontaktų trukmė (min.) |
Kontaktų
dažnumas klientų tipui |
Kontaktų
skaičius paer metus |
Pardavimų
laikas skirtas klientų grupei val. |
Viso
pardavimo valandų |
Prekybininkų
skaičius filiale |
Stambūs |
50 |
1920 |
768 |
60 |
Kas 2 savaites |
24 |
1200 |
5100 |
7 |
Vidutiniai |
400 |
|
|
30 |
Kas 4 savaites |
12 |
2400 |
||
Smulkūs |
1000 |
|
|
15 |
Kas 8 savaites |
6 |
1500 |
PARDAVIMO PADALINIO OPERATYVINIO PLANO PAVYZDYS
___________________REGIONINISINIS PADALINYS |
|
|
|
|
||||||
Nr. |
Pavardė,
Vardas |
Pareigos |
Pajamos
tūkst. |
Klientų
skaičius |
Kontaktų
skaičius |
Kontaktų
rentabilumas |
||||
Stambūs
klientai |
Vidutiniai
klientai |
Smulkūs
klientai |
|
|||||||
1 |
|
Stambių
klientų grupės vadovas |
|
|
|
|
|
|
||
2 |
|
Pardavimo
projektų vadovas |
|
|
|
|
|
|
||
3 |
|
IS projektų
vadybininkas |
|
|
|
|
|
|
||
7 |
|
Prekybos
administratorė |
|
|
|
|
|
|
||
8 |
|
Prekybininkas |
|
|
|
|
|
|
||
9 |
|
Prekybininkė |
|
|
|
|
|
|
||
10 |
|
Prekybininkas |
|
|
|
|
|
|
||
11 |
|
Prekybininkas |
|
|
|
|
|
|
||
12 |
|
Prekybininkas |
|
|
|
|
|
|
||
DIZAINO SALONAS |
|
|
|
|
|
|
|
|||
15 |
|
Vadybininkė |
|
|
|
|
|
|
||
16 |
|
Prekybos
administratorė |
|
|
|
|
|
|
||
17 |
|
Dizaineris |
|
|
|
|
|
|
||
18 |
|
Dizainerė |
|
|
|
|
|
|
||
19 |
|
Technikė |
|
|
|
|
|
|
||
PROJEKTAVIMO GRUPĖ |
|
|
|
|
|
|||||
20 |
|
Grupės vadovas |
|
|
|
|
|
|
||
21 |
|
Inžinierius -
projektuotojas |
|
|
|
|
|
|||
22 |
|
Inžinierius -
projektuotojas |
|
|
|
|
|
|||
23 |
|
Inžinierius -
projektuotojas |
|
|
|
|
|
|||
24 |
|
Inžinierius -
projektuotojas |
|
|
|
|
|
|||
Viso: |
|
|
|
|
|
|||||
Pastaba:
kontaktų rentabilumas- užsakymų skaičius, tenkantis 100
skambučių ir numatytam vizitų skaičiui.