MARKETINGO PLANO KŪRIMO METODIKA

MARKETINGO PLANO SUDARYMO SCHEMA

INFORMACIJOS PATEIKIMO SRAUTAI

MARKETINGO PLANO SUDARYMO ALGORITMAS

MARKETINGO PLANO STRUKTŪRA

1.Tikslai ir užduotys

2.Esamos situacijos analizė

2.1.Rinkos analizė

2.1.1.Rinkos kiekybiniai rodikliai

2.1.2.Rinkos kokybiniai rodikliai.

2.2.Rinkos segmentavimas

2.2.1.Rinkos struktūrinės schemos sudarymas (nacionalinė rinkos ir regioninės rinkos schema)

2.2.4.1.Pirkimo centrų nustatymas.

2.2.4.2.Klientų struktūra.

2.2.4.3.Sprendimus priimančių žmonių ir jų vaidmenų nustatymas.

2.2.4.4.Motyvų pirkti nustatymas.

2.3.Įmonės konkurencingumo nustatymas:

2.3.1.Įmonės SWOT analizė (įmonės ir konkurentų tyrimų išvados).

2.3.2.Įmonės konkurencinės padėties nustatymas strateginių veiksmų matricoje.

2.3.3.Produkto SWOT analizė

3.Marketingo strategija

4.Marketingo programų kompleksas

4.1..Produktų asortimento programa

4.1.1.Produkto naudos ir vertės pateikimas klientui.

4.2.Kainodaros programa.

4.3.Pardavimo kanalų vystymo programa.

4.4.Reklama ir pardavimų skatinimo programa

4.6.Darbo su partneriais programa

4.7.Serviso programa

4.8.Sisteminių produktų pardavimų organizavimas

5.Marketingo veiksmų biudžetas

6.Marketingo plano kontrolė

MARKETINGO PLANO VIETA ĮMONĖS PLANAVIMO SISTEMOJE IR JO RYŠIAI SU

ĮMONĖS PLANŲ STRUKTŪRA

Plano pavadinimas	Planų tikslai
1.Įmonės strateginis planas (3 metai)	1.Aprašyti įmonės misiją ir viziją. 2.Nustatyti strategijas, tikslus ir užduotis. 3.Sujungti į vieną logiką veiklos kryptčių strategijas 4.Duoti kompleksinį problemų pagrindimą, su kuriomis įmonė gali susidurti planuojamame periode ir jo pagrindu suplanuoti įmonės vystymosi rodiklius; 5.Sudaryti pagrindus veiklos krypčių planams sukurti. 6.Suprojektuoti įmonės funkcijų ryšius, informacijos srautus, ryšius tarp procesų, apibrėžti įmonės vertės grandinę.
2.Veiklos krypčių verslo planai (3 metai). Strateginis planas.	1.Nustatyti veiklos krypties tikslus, vystymo kryptis, vykdymo terminus. 2.Aprašyti gaminamų produktų bei naujai pateikiamų produktų charakteristikas. 3.Aprašyti rinkos segmentus ir vartotojų charakteristikas. 4.Parodyti veiklos krypties gyvybingumą konkurencinėmis sąlygomis, aprašyti prasiskverbimo į rinkas barjerus. 5.Apskaičiuoti užimama rinkos dalį, nustatyti pagrindinius konkurentus. 6.Prognozuoti pardavimus 3 metams. 7. Apskaičiuoti materialinius, finansinius ir žmogiškuosius resursus, reikalingus tikslui pasiekti. 8.Aprašyti esamą situaciją ir rinkos perspektyvas. 9.Sukurti pagrindą formuojant biudžetinį ir marketingoir biudžetinį planes. 10.Aprašyti, kaip optimaliai panaudoti įmonės galimybes. 11.Įgyvendinti įmonės veiklos kontrolę, palyginant esamą situaciją su prognozėmis ir paaiškinti skirtumus. 12.Užtikrinti įmonės išlikimą ir pelningumą.
3.Maketingo planas- 1 metams. Taktinis planas	1.Nustatyti marketingo strategijas. 2.Aprašyti, kokiais veiksmais užkariauti rinkas ir kokiais būdais skatinti produktų pardavimus, atsižvelgiant į konkrečią rinkos situaciją. 4.Įdėjas paversti į sėkmingai funkcionuojančias programas. 7.Suplanuoti marketingo veiksmų finansinius resursus. 8.Sukurti pagrindą formuojant biudžetinį planą ir pardavimo padalinio veiksmų planus.
4.Biudžetinis planas- 1 metams.	Nustatyti, su kokiais finansiniais resursais įvykdomos užduotys
5.Žmogiškų resursų planas- 1 metams	Nustatyti , su kokiais žmogiškaisiais resursais įvykdomos užduotys
6.Operatyvinai planai Nuo1 savaitės iki 3 mėnesių	Aprašyti struktūrinių padalinių veiksmus keliamiems tikslams pasiekti, nustatant terminą ir atsakingus asmenis.
7.Verslo planas bankams, investicijoms gauti	Užtikrinti investitoriui pasitikėjimą, kad pateiktos prognozės yra realios, o tikslai pasiekiami.

Įmonės planų sudarymo etapai

1 etapas. Strateginiame plane nustatomi įmonės misija, strateginiai tikslai, užduotys (veiklos plėtros skyrius, generalinis direktorius).

2 etapas. Žinant tikslus ir užduotis, nustatomi rinkos segmentai

3 etapas. Atliekami rinkos segmentų tyrimai (rinkos analitikai) ir įmonės vidinės aplinkos tyrimai (veiklos krypčių vadovai, rinkos analitikai, rinkodaros vadybininkai).

4 etapas. Atliekami įmonės SWOT ir produkto SWOT analizės (veiklos krypčių vadovai ir rinkodaros vadybininkai).

5 etapas. Remiantis strateginiais tikslais, rinkos tyrimais, SWOT analizės išvadomis, sudaromi veiklos krypčių verslo planai (veiklos krypčių vadovai).

6 etapas. Remiantis verslo planais, sudaromas marketingo planas ir marketingo veiksmų biudžetas. Marketingo plane prašomi konkretūs rinkos užkariavimo veiksmai (rinkodaros vadybininkai, rinkodaros skyriaus vadovas).

7 etapas. Remiantis verslo ir marketingo planų informacija, sudaromas žmogiškųjų resursų ir finansinis (biudžetinis) planas (veiklų krypčių vadovai, ekonomistas).

8 etapas. Remiantis verslo ir marketingo planais, sudaromi struktūrinių padalinių operatyviniai planai .

Tokiu būdu veiklos krypties verslo planas sujungia į vieningą sistemą marketingo, žmogiškųjų resursų ir biudžetinį planą, tokiu būdu pilnai įrodydamas veiklos krypties vystymosi įdėją.

MARKETINGO PLANO KŪRIMO ŽINGSNIAI

Marketingo planas yra sudėtinė įmonės strateginio plano dalis. Jis parodo, kaip ir kur bus parduoti produktai, kokių veiksmų bus imtasi, esant tam tikrai situacijai rinkoje. .

Marketingo planas numato, kaip įeiti į rinkas ir naudoti marketingo programas, kurios padėtų pasiekti iškeltus tikslus.

Marketingo planas sudaromas, atliekant toliau nurodytus veiksmus.

Marketingo plano kūrimo seka

Esamos situacijos rinkoje aprašymas

A. Dabartinės rinkos situacijos ir įmonės marketingo situacijos aprašymas Rinkos situacijai aprašyti apskaičiuojamas rinkos talpumas.Tai atliekama, panaudojant statistinius duomenis apie konkrečių produktų pardavimų mastą rinkoje.

Įmonės užimama rinkos dalis apskaičiuojama, palyginus kokie produktų pardavimų mastai rinkoje tenka konkurentams ir įmonei. Tokiu būdu apskaičiuojama užimama rinkos dalis procentais esamame etape.

Rinkos patrauklumo įvertinimas atliekamas pagal metodiką, pateiktą priede F. Įvertinamas kiekvienos produktų grupės rinkos patrauklumas.

Įmonės konkurencinė padėtis rinkoje nustatoma kiekvienai produktų grupei. Įmonės ir konkurentų pasirinktiems parametrams (pvz. valdymui, marketingui, personalui, gamybai) suteikiami svarbumo koeficientai rinkos atžvilgiu. Po to esami parametrai įvertinami balais. Tokiu būdu kokybinės sąvybės išreiškiamos kiekybiniais matais. Tokiu būdu galima nustatyti įmonės konkurencine padėtį rinkoje priedas G. Tai reikalinga rengiant marketingo strategijas. Konkurencinės padėties nustatymo tikslumas priklauso nuo informacijos patikimumo.Be to parametrų vertės nustatymas rinkoje įvertinimas ir bei įmonės parametrų įvertinimas yra gana subjektyvus.

Norint pilnai susidaryti dabartinės rinkos situacijos vaizdą, reikia taip pat objektyviai įvertinti produktus rinkoje, konkurentų veiksmus ir vykdomas strategijas, atlikti trumpą praeities analizę, nustatyti kokios rinkos tendencijos ir kokios varomosios jėgos veikia kiekviename segmente.

B. Rinkos segmentavimas ir produktų pozicionavimas rinkoje. Rinkos segmentavimo esmė-suskaidymas rinkos į segmentus, atspindinčius specifinius paklausos variantus, įvairias vartotojų kategorijas, produktų grupes ir jų pardavimo metodus. Segmentavimas vykdomas tikslu nustatyti įmonės tikslinius segmentus, kurie reikalauja skirtingų marketingo strategijų, skirtingų pardavimų skatinimo būdų. Rinkos segmentavimas padeda įmonei, atsižvelgiant į savo stipriąsias ir silpnąsias puses, pasirinkti marketingo metodus, kurie padės sukoncentruoti resursus būtent tose sferose, kuriose įmonė turi maksimalius privalumus, ar bent minimalius trūkumus.

Rinkos segmentavimui keliami reikalaviami:

-teisingai nustatyti rinkos segmentus, kuriuose bus nukreiptos marketingo pastangos; -produktų grupių ir vartotojų diferencijavimas turi būti ekonomiškai pateisintas;

-neignoruoti segmentų, kuriuose yra perspektyvios kategorijos vartotojų.

Jei produktai parduodami įvairiuose rinkos segmentuose, reikia sudaryti pardavimo planus kiekvienam segmentui. Planuojama pagal produktų grupes, geografinius segmentus (regionus,

miestus, didžiuose miestuose pagal mikrorajonus), pagal klientus, jei būtina- pagal jų veiklos rūšis (bankai, viešbučiai, mokslo istaigos ir kt.).

Darbuotojai, atsakingi už atskirus rinkos segmentus, paruošia pardavimų planus, kuriuose nurodoma, kaip dirbti su kiekviena klientų grupe, kiek ir kokių produktų galės parduoti savo segmentui. Nuo to, ar tinkamai įvertinamos tikslinių rinkų galimybės, priklauso būsimi sprendimai ir įmonės sėkmė.

Produktų pozicionavimas rinkoje-tai produktų įtvirtinimas atitinkamoje pozicijoje vartotojų sąmonėje. Pagrindinė pozicionavimo užduotis yra pastangų kompleksas, nukreiptas adaptuoti produktams tikslinės rinkos reikalavimams, išskiriant juos nuo konkurentų produkcijos dėka unikalių charakteristikų, tiekimo ir techninės priežiūros sąlygų. Faktoriai, nustatantys produktų padėtį rinkoje, yra kaina, kokybė, dizainas, įmonės imidžas, serviso aptarnavimas, o taip pat šių faktorių santykis. Pozicionavimo rinkoje klaidos, gali sumenkinti visų kitų marketingo priemonių pastangas.

Pozicionavimui keliami reikalavimai:

-pozicionuoti tikslinėje rinkoje;

-pozicionuoti rinkoje, suskirstant rinką į tradicinę ir perspektyvią;

-pozicionuoti tiesioginio priešpastatymo konkurentų produktams keliu;

-pozicionuoti su akcentu į produkcijos unikalumą, tik atsižvelgus į esamų rinkoje produktų-analogų parametrus.

C. Įmonės jėgos ir silpnumo bei galimybių ir pavojų analizė (JSPG analizė). Įmonės jėga ir silpnumas-tai faktoriai veikiantys įmonės viduje. Įmonės galimybės ir pavojai-tai jėgos veikiančios įmonę iš išorės. JSGP analizės esmė- išsiaiškinus minėtus aspektus, parengti subalansuotas strategijas.

JSPG analizės pagalba ištiriama produktų asortimento, kainų, pateikimo kanalų, pardavimų rėmimo stipriosios ir silpnosios pusės, palyginus su konkurentais bei remiantis vartotojų įvertinimu.

Įmonės jėga -geros funkcinės strategijos, geras valdymas, konkurenciniai sugebėjimai. Silpnumas-tai aiškios strategijos nebuvimas, blogai realizuojama strategija, silpna rinka. Galimybės-tai nauji vartotojai, įėjimas į naujas rinkas, galimybė pereiti į geresnę strateginę grupę, rinkos augimas. Pavojai-tai nauji galimi konkurentai, galimi produkto pakaitalai, lėtas rinkos augimas, didėjantis vartotojų spaudimas, makroaplinkos grėsmė. JSGP analizės pavyzdys priede J.

Atlikus JSGP analizę, sudaroma JSGP matrica:

JSGP matricoje suformuluojamos specialios strategijų grupes:

-galimybių panaudojimo, remiantis turimais specifiniais sugebėjimais ir stipriosiomis organizacijos savybėmis;

-sugebėjimų bei stipriųjų sąvybių panaudojimo strategijos galimoms grėsmėms išvengti arba transformavimo į naudą;

-geriausio savo sipnųjų savybių neutralizavimo, naudojantis atsirandančiomis galimybėmis;

-organizacijos silpnųjų sąvybių bei galimų grėsmių poveikio minimizavimo.

D. Prognozavimas- tai būsimos padėties nustatymas, remiantis prielaidomis apie galimą įvykių seką. Prognozavimas lemiamas strateginio planavimo elementas. Tiksli prognozė ypač svarbi rinkose, kuriuose vartotojų prioritetai greitai keičiasi (ypač kompiuterinėje veikloje).

Naudojami prognozavimo metodai:

-stebėjimo (renkama naujų valdymo metodų, technologijų, konkurentų strategijų, nuomonių apžvalgas ir kaupiama, kad išsiaiškinti naujas besiklostančias tendencijas);

-ekstrapoliavimo (remiasi prielaida, kad ateitis bus praeities tąsa: sudaromas ateities modelis pagrindžiamas praeities faktais);

-delfų prognozės (sistemingas ekspertų išvadų tobulinimas; nurodomas laikas, mastas, poveikis veiklai; susisteminami rezultatai, ekspertai suderina savo nuomones tarpusavyje);

-scenarijaus sudarymas (sudaromi scenarijai, rodantys pagrindinių veiksnių kitimą);

-dinamikos eilučių prognozavimo (grindžiamas prognozuojamojo objekto kitimu per keletą metų grafine analize).

Marketingo strategijų nustatymas. Marketingo strategija –tai funkcinė strategija, susijusi su kainu nustatymu, produktų rėmimu ir paskirstymu, sukuriama kiekvienai produktų grupei, atsižvelgiant į konkurentų strategijas, o taip pat atsižvelgiant, kuriai grupei įmonė priklauso (lyderė, čelendžerė, specialistė, įmitatorė). Marketingo strategija turi padėti atsakyti į pagrindinius klausimus:

-kur konkuruoti, t.y nusakyti rinkas;

-kaip konkuruoti, t.y. numatyti konkuravimo priemones ir būdus;

-kada koknkuruoti, kada atlikti strateginius veiksmus.

Norint nustatyti marketingo strategijas, sukuriama strateginių veiksmų matrica priedas H. Matricoje nurodoma galimos perspektyvios strateginės alternatyvos, produktų grupei užimant vienokią ar kitokią padėtį rinkoje. Matrica sudaroma naudojant du kompleksinius parametrus: rinkos patrauklumas (ilgalaikės perspektyvos prasme) ir įmonės konkurencinė pozicija.

Naudojamų marketingo strategijų pavyzdžiai:

-vystymosi strategija-skatinant naudoti daugiau prekių vienu metu;

-apsaugos strategija-kurios leidžia išvengti konkurentų atakų arba bent sumažinti jų skaičių (pozicijos apsauga, flangų apsauga, išankstinė apsauga, apsauga kontraatakuojant, mobili apsauga, apsauga ribojant veiklą);

-užimamos rinkos dalies didinimo strategija.

Marketingo strategija priklauso nuo įmonės tikslų: išlikti, didinti pelną ar užimti duominuojančią poziciją rinkoje.

Atlikus konkurencinės padėties rinkoje įvertinimą ir nustačius rinkos patrauklumą, sudaromas grafikas “Konkurencinės padėties nustatymas strateginių veiksmų matricoje” priedas J. Tokiu būdu nustatoma, kokias strategijas naudoti produktų grupėje, šiai užimant atitinkamą padėtį rinkoje.

Marketingo programų kūrimas. Nustačius marketingo strategijas kiekvienai produktų grupei, sudaromos marketingo veiksmų programos šioms strategijoms įgyvendinti. Marketingo programa-tai veiksmų, tikslams pasiekti ir konkurenciniam pranašumui įgyti, aprašymas, numatant terminus.

A. Produktų asortimento programa-tai marketingo metodų kompleksas, apimantis produktų/paslaugų asortimento suformavimą, garantijų politiką, naujo produkto įvedimo programas. Naujų produktų įvedimas reikalauja detalaus įvedimo į rinką plano. Naujo produkto koncepcija turi būti patikrinta kartu su kitais jo prototipais.

B. Kainodaros programa-tai marketingo metodų kompleksas, apimantis kainodarą, kainoraščių kūrimą, nuolaidų sistemą, mokėjimo ir kreditavimo sąlygas.

Prieš nustatydama produktų kainas, įmonė atsižvelgia į marketingo strategiją, naudojamą rinkos segmente.Taip pat kainos nustatomos, atsižvelgdama į kaštus, į vartotoją ir į konkurenciją.

Paprasčiausias būdas nustatyti kainą-prie prekės kaštų pridėti standartinį antkainį. Pateikiamas tokio kainos skaičiavimo metodo pavyzdys.

Produkto pardavimo kaštai ir planuojama pardavimo apimtis tokios: kintami kaštai-3 Lt/vnt; pastovūs kaštai-300 Lt; planuojamas pardavimo mastas-500 vnt.

Vieneto kaštai = kintami kaštai + pastovūs kaštai = 3 + 300 = 3.6 Lt

pardavimo masto 500

Pardavimo kaina = vieneto kaštai + pardavimo antkainis + PVM.

Reikalui esant, ruošiama kainodaros strategija. Kainodaros strategija-tai būdas, kurio įmonė siekia savo pagrindinių kainų tikslų. Naudojamos kainų strategijos :

-grietinėlės nugriebimo strategija;

-skverbimosi į rinką kainos strategija;

-kainos ir kokybės strategija;

-į konkurentus orientuota kainų strategija

C. Pardavimų kanalų vystymo programa-tai marketingo metodų kompleksas, apimantis įmonės pardavimo pajėgų vystymą , e-komercijos kanalo organizavimą, prekybos agentų ir tarpinikų paruošimo programas. Paruošiamos pardavimų programos kiekvienam kanalui. Pardavimų programose nurodoma:

-kaio aprėpti rinką ir jo tikslinius segmentus;

-kaip efektyviai panaudoti pateikimo išlaidas;

-kaip užtikrinti konkurencingumą;

-kaip motyvuoti tarpininkus;

-kaip garantuoti pajamas;

-kaip teikti vartotojams serviso paslaugas;

-kaip efektyviai aptarnauti vartotojus.

Priede I pateikiamas metinių pardavimų užduočių lentelės pavyzdys. Lentelė padeda pardavimo kanalui nustatyti pardavimų užduotis pagal regionus, pirkėjų grupes, produktų grupes. Toliau šias užduotis galima individualizuoti kiekvienam prekybininkui, suplanuojant kiekybines ir kokybines užduotis. Kiekybinės prekybininko užduotys:

-pardavimų apimtys;

-pardavimų apimties ir kaštų santykis;

-bendra marža;

-rinkos dalis;

-naujų klientų skaičius;

-skambučių ir vizitų skaičius;

-skambučių ir vizitų dažnumas (pardavimo laiko paskirstymas).

Pardavimų laiko paskirstymo metodikos pavyzdys E priede.

Kokybinės prekybininko užduotys:

-ieškoti naujų klientų;

-rinkti rinkos informaciją;

-teikti klientams informaciją apie teikiamas paslaugas.

Pardavimų skatinimo programa-tai marketingo metodų kompleksas, apimantis reklamą, ryšius su visuomene, marketingo akcijas, populiarinimą. Pardavimų skatinimo tikslas-nustatyti tarp įmonės ir vartotojų tokį ryšį, kuris leistų pasiekti įmonės marketingotikslus.

Marketingo plane suformuluojami skatinimo tikslai:

-padidinti prekių pardavimo mastą;

-pritraukti naujus įmonės produktų vartotojus;

-pasiekti, kad daugiau būtų perkama pakartotinai;

-pasiekti, kad nauji produktai būtų greičiau pripažįstami;

-padidinti vartotojų lojalumą įmonės produktams.

Ruošiant skatinimo programą, priimami papildomi sprendimai:

-koks turėtų būti skatinimo intensyvumas;

-kas gali dalyvauti programoje;

-kiek laiko truks skatinimo programa;

-kada pradėti skatinimą;

-kiek lėšų skirti pardavimui skatinti;

-eksperimentai, kurių metu pasirenkamas skirtingas skatinimo intensyvumas, trukmė ir pan.

Reklamos tikslų suformulavimas:

-supažindinti potencialius vartotojus su įmonės parduodamais produktais, jų savybėmis, kaina, pateikimo vieta;

-priversti potencialų vartotoją galvoti apie prekės įsigijimą, parodant tokio įsigijimo naudą (racionali reklama);

-priversti potencialų vartotoją norėti tam tikros prekės (asociatyvi reklama).

Numatyti konkrečias reklamos priemones:

-reklama spaudoje;

-spausdinta reklama (prospektai, žinynai, brošiūros, informaciniai laiškai);

-reklama per komunikacines priėmones (radiją, televiziją);

-reklama paštu;

-išorinė reklama (plakatai, šviečianti reklama); -reklama ant transporto priemonių;

-reklama pardavimo vietose (vitrinos, iškabos, dėmesį traukiantys užrašai).

Populiarinimas-tai neasmeniškas prekės ar paslaugos paklausos formavimas, skleidžiant duomenis apie jas informacijos perdavimo priemonėmis. Pranešimai tiesiogiai neskatina pirkti prekių, bet tik informuoja apie jas ir gamintojus. Tai padeda kitiems rėmimo veiksmams.

Populiarinimo tikslai:

-padėti pateikti naują prekę į rinką;

-daryti įtaką tam tikriems rinkos segmentams;

-kurti įmonės įvaizdį.

Populiarinimo priemonės:

-naujienų apie produktus ar įmonę skleidimas (nauji produktai, kainodaros pasikeitimas, įmonės reorganizacija, svarbaus asmens vizitas);

-viešos kalbos, pasisakymai spaudoje (dažnai minėti įmonę ar jos produktus spaudoje, kurią skaito esami ir potencialūs vartotojai; tai derinama su reklama ir prasideda anksčiau už reklaminę kompaniją);

-sponsoriavimas (įmonės lėšų dalies skyrimas masinių renginių išlaidoms; naudojamas prekėms pozicionuoti rinkoje, kai įmonė nori įeti į naują rinkos segmentą, ji gali remti tai, kas yra populiaru tarp to segmento vartotojų);

-labdara;

-brošiūros.

Rėmimo strategijos parenkamos atsižvelgiant į parengtas marketingo strategijas atskiruose segmentuose. Jei naudojama produkto traukimo strategija, tada plačiai taikoma reklama bei pardavimo skatinimas. Jei taikoma produkto stūmimo strategija, naudojamasi pardavimo skatinimu ir asmenišku pardavimu. Marketingo vadybininkai suformuluodami marketingo strategijas kiekvienai produktų grupei pritaiko ir rėmimo strategijas.

Marketingo plano patikrinimas naudojamas patikrinti plano realumą.

Marketingo planas patikrinamas atsakius į 6 klausimų grupes. Jos padeda nustatyti silpnasias marketingo plano dalis. Marketingo plano patrikrinimo metodika pateikta priede C.

Marketingo plano biudžetas-tai planavimas lėšų, reikalingų reklaminėms kompanijoms, ryšiams su visuomene vystyti, marketingo informacinei sistemai kurti, marketingo programoms įgyvendinti. Remiantis situacijos rinkoje analize ir pardavimo prognozėmis, formuojamas marketingo biudžetas, kuris priklauso nuo pardavimų apimties.

Pardavimų rėmimo biudžetas sudaromas 2 būdais:

-iš viršaus į apačią;

-iš apačios į viršų.

Naudojant “iš viršaus į apačią” metodą, pirmiausia apskaičiuojama rėmimui skirta lėšų suma, o po to ši suma paskirstoma atskiriems veiksmams. Pranašumas-į rėmimą žiūrima kaip į intergruotą marketingo strategijos dalį, apibrėžiama, kiek pastangų ir lėšų reikia vartotojams informuoti ir jiems paveikti. Trūkumas-per mažai skiriama dėmesio atskirų rėmimo veiksmų įtakai.

Naudojant “iš apačios į viršų “ metodą, pirmiausia apskaičiuojama, kiek lėšų reikės kiekvienam rėmimo veiksmui, o po jų bendra suma sudaro rėmimo biudžetą. Pranašumas-daug dėmesio skiriama atskirų rėmimo veiksmų įtakai. Tačiau šiuo atveju rėmimo biudžetas būna didesnis.

Rėmimo biudžetas gali būti nustatomas keliais metodais:

-skaičiavimo iš grynųjų pajamų metodu;

-skaičiavimo procentais nuo pardavimo sumos metodu;

-konkurencijos pariteto metodu;

-skaičiavimo pagal tikslus ir uždavinius metodu.